striūklys

striūklỹs sm. (4) DŽ¹, KŽ, striū̃klis (2), striuklỹs (4) NdŽ 1. žr. striūklė 1: Vanduo pasileido striūkliù nu kalno žemyn Prk. Anam eita prakaitas striū̃kliais Pln. Anam krau[ja]s tekėjo iš nosės striūkliù Dov. Bet nesuspėjęs pratrūkti striūkliais, debesys jau nusviestas į tolimą padangės užkampį I.Simon. Jam prakaitas striūkliais per visas šalis teškėti pradėjo TP1881,43. Vandenaitėlis striūklėlýčiais bėgo abygaliai Jrk103. ║ smarkus lietus, liūtis: Teip mums, teip Šatkui vienas striuklỹs ejo, visi nukentėjom Grg. ║ prk. virtinė, vora: Seniau vyrai striū̃kliais jodavo į atlaidus, o daba jau nebė[ra] to papročio Lkv. Važiuo[ja] vienu striūkliù Lkv. 2. atstumas, nuotolis: Didelis striūklỹs į tą vietą, t. y. tolumas, tarpas J.